en  |  lt






Straipsniai
Socialinis fantazavimas

Andrius Makarevičius kūrybines plotmes tyrinėjo nuo mažumos. Kiekvienas įvykis, nauji santykiai ar objektai tarsi tapo atspirties tašku kūrybinėje plotmėje. Menininkas mokęsis dailės mokykloje gavo kūrybos technikos pagrindus ir jau tuomet įgijo autoritetų. Kaip ir kiekvienas mokinys turėdamas savo idealizuotų mokytojų, taip ir A. Makarevičius stengėsi juos peraugti. Pats augimo procesas yra labai svarbus kūrėjui dėl to, kad kaskart sau rodydamas autoritetus ir juos kūrybinių metų eigoje keisdamas norom nenorom menininkas atranda naujus požiūrio taškus, naujas teorijas ar naujas pseudo teorijas, kurių dėka gali eksperimentuoti ir į savąją kūrybą įvesti naujų simbolių ar atrasti naujų aktualijų.

 

Pirmieji kūriniai (turima omeny esančius šiame kataloge nuo 2008 m. iki 2010 m.) tarsi nevalyvai linko į simbolių kupiną moters kūną, kuris leidosi į menininko interpretacijas ir taip kūnas tapo tema, kurios dėka analizuojama aplinka, situacijų kokybė ir jų formulavimas. Pirmuose darbuose moters kūnas buvo vaizduojamas tarsi su naivumo prieskoniu, atvirais simboliais. Pastarieji lengvai atpažįstami, paremti tiesioginėmis gamtos užuominomis. Menininkas šiuo tarpsniu pasikliovė siurrealizmo įtakomis ir jas interpretuodamas taikė savo kūryboje. Objektai kūriniuose lengvai identifikuojami.

Kūrėjo augimas darė didžiulę įtaką ir tolimesnei meninei raiškai bei pagrindinės idėjos tąsai.

 

Maždaug nuo 2011 iki 2012 metų moterų tik daugėjo, moteris tapo visiška dominante. Natūraliai dingo žaidimai su siurrealizmu ir ėmė kisti koloritas bei potėpiai. Iš drąsaus bei rėkiančio kolorito išnyko tiesmukumas, tas paletės grynumas, ir pradėjo dominuoti šviesesnės spalvos, laisvesni potėpiai minčių srautuose nededantys taškų. Ankstesnis etapas nebuvo visiškai ignoruojamas, tad kartas nuo karto atsirasdavo ir senosios paletės elementų. Moteris šiuo laikotarpiu tapo dominuojanti, bet fizine prasme žvelgiant ji ėmė blankti. Neteko konkretumo, griežtų ir gerai identifikuojamų formų. Periodu, kurį norisi vadinti “Aistra. Tyli” A. Makarevičius sukūrė dalį darbų, kuriuose dominuoja vyras. Sąmoningas santykių analizavimas į vieno kūno interpretavimą įvedė kitą su filosofiškais apmąstymais. Kūrinys “Šventas prasidėjimas” tampa atspirties tašku į santykių kokybinę analizę. Pastarasis neša pirmosios poros susiformavimo idėją. Personažas tarsi įkvėpia esamos emocijos paskutinius kvapus iki radikalaus pasikeitimo, moters atsiradimo. Dėka dviejų asmenų įtraukimo į santykių formavimosi, vystymosi analizę atsirado galimybė laviruoti tarp dvigubų emocinių srautų ir nusistovėjusių dogmų.

 

Paskutinysis kūrybos etapas, kurį derėtų įvardinti – dabartis, yra aštrus, drąsus. Menininkas vėl ryškina formas iki laisvo identifikavimo ir grįžta prie pirmojo paletės varianto. Koloritas radikaliai pasikeičia ir tampa ryškus. Spalvos darbuose ima rėkti ir nešti stiprius emocinius pranešimus. Juose, kaip ir seniau, analizuojami santykiai, tačiau šiame etape jie nebeturi paslapčių, kurios nustatomos visuomenėje. Atvira ir tiesmuka, tarsi aliuzijų iliuzijoms kūrimas. Dramatiškumo šiame etape, kaip ir aistros, tikrai nestinga. Rausvaplaukės moterys, saugumas ir dviejų pasaulių samplaika tarsi tampa vizitine kortele ir fantazijos laisvumu.

 

Andriaus Makarevičiaus kūryba – socialinis fantazavimas. Tarp tikro ir tarp slepiamo, bet dar tikresnio. Tarp erotiško ir tarp slepiamo erotiškumo. Tarp dienos ir nakties tiesų. Tarp natūralumo ir tikrumo. Kiekvienas kūrinys analizuoja socialinius klausimus, moters simbolio svarbą ir leidžia interpretuoti bei atsisakyti klišių.

 

 

 

Menotyrininkė-dailės terapeutė Vaida Markevičiūtė

atgal


Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti